- mirguoti
- mirgúoti, -úoja, -ãvo intr., mir̃guoti, -uoja, -avo Skr 1. šviesti mirksinčia šviesa, mirguliuoti, mirgėti: Mirgúo[ja] kas, led matos iš tolo, t. y. viduoja J. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso J.Bil. Mirguoja ant dangaus šviesiosios žvaigždelės LTR(Lnkv). 2. mirgėti atmušant šviesą: Rasos kaip stiklas mirgavo J.Balč. Stiklas šviesoje mirguoja rš. 3. mirgant judėti, ribėti: Ąžuolėli, žalias medi, kodėl nežaliuoji, kur padėjai žalius lapus, kodėl nemirgúoji? (d.) Šd. Balto beržo, žalio uosio lapeliai mirgavo, o viršūnėj eglytėlės gegutė kukavo LTR(Pnd). Vėjelio pučiami lapeliai mirgavo, žmonelių kalbama širdelė smūtkavo (d.) Sl. Mir̃guo[ja], mir̃guo[ja] vabalai Šv. Kiemas pilnas kaimiečių. Mirguojanti minia ateina, nueina B.Sruog. Oras mirgúo[ja] kaitrotu laiku Šts. 4. marguoti: Argi akelės nepavargsta perdien bežiūrint į mirguojančius popierėlius? J.Paukš. Tegul pakraščiais mirguoja raudoni jurginai LTR(Pbr). 5. raibti: Akys mirgúo[ja], jei saulėto[je] dieno[je] žiūri į tvorą J. \ mirguoti; atmirguoti; sumirguoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
